Ankstyva onkologinių susirgimų diagnostika.

Ankstyva onkologinių susirgimų serologinė diagnostika – vėžio žymenų tyrimai.

Vėžys gyventojus labiausiai įbaugina, kai ši liga nustatoma artimiesiems arba žinomiems žmonėms. Tačiau medikai įspėja – profilaktiškai atlikti tyrimus reikėtų visiems. Mat onkologinės ligos gali vystytis ir nesiųsdamos jokių pavojaus signalų. Išgijimo tikimybė yra gerokai didesnė, jei onkologinis susirgimas diagnozuojamas anksti, t. y. I – II stadijoje. Ankstyvojoje vėžio diagnostikoje viena efektyviausių priemonių – laboratoriniai kraujo tyrimai.
Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje onkologinių susirgimų daugėja, vyrauja onkologiniai susirgimai, tokie kaip gimdos kaklelio vėžys, krūties vėžys, prostatos vėžys ir odos vėžys. Pagal mirtingumo struktūrą mirtingumas nuo vėžinių susirgimų yra antroje vietoje, todėl labai svarbu imtis onkologinių ligų profilaktinių priemonių.
Vėžio ląstelės intensyviau gamina tam tikras baltymines medžiagas, kurių sveiko, nesergančio organizmo ląstelės gamina labai nedaug. Šias medžiagas, atlikus tyrimus, galima aptikti kraujyje. Jos vadinamos vėžio žymenimis. Sveiko žmogaus kraujyje aptinkami nedideli kiekiai įvairių vėžio žymenų. Vėžio žymenų lygis kraujyje gali padidėti sergant ne tik onkologinėmis ligomis, bet ir kai kuriomis kitomis nepiktybinėmis ligomis ar gerybiniais navikais. Aptikus tariamai sveikam pacientui padidėjusias kai kurių vėžio žymenų reikšmes ir toliau atlikus detalų atitinkamų organų (priklausomai nuo to, koks žymuo buvo padidėjęs) ištyrimą, gali būti nustatyta ankstyvos stadijos piktybinė liga. Atlikti šiuos tyrimus reikalingas nedidelis kraujo, paimto iš venos, kiekis.