Medicininės paslaugos - Gydymas - Plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija - Rando korekcija
Rando korekcija
Oda dengia kūną ir saugo jį nuo išorės poveikio.
Randas atsiranda tuomet, kai dėl traumos ar chirurginės intervencijos yra pažeidžiamas odos vientisumas. Rando dydis ir forma priklauso nuo traumos pobūdžio, žaizdos vietos, pločio ir gylio, paveldimų odos gijimo savybių, pigmentacijos ir žmogaus amžiaus.
Pažymėtina, jog ilgainiui randas traukiasi, tačiau visiškai nepranyksta, kadangi biologiškai tai nėra įmanoma.
Rando operacinis gydymas
Rando korekcija siūloma, kai susiformavęs randas jau nebekinta, tai yra praėjus keliems mėnesiams ar metams po žaizdos sugijimo.
Keloidas yra išvešėjęs, kitokios nei įprasta struktūros, spalvos, apimties bei „išeinantis“ už žaizdos ribų, randas. Kartais jis gali sukelti auglio įspūdį.
Rando korekcinei operacijai naudojama vietinė arba bendra nejautra (narkozė). Keloidas šalinamas sveikų audinių ribose. Pašalinus keloidą, kaip ir paprastą randą, pooperacinė žaizda kruopščiai susiuvama.
Masyvios žaizdos, ypač dėl nudegimų, gali lemti didelių odos plotų netektį bei hipertrofinių randų formavimąsi. Tokio tipo randai sukelia kontraktūrą, tai yra apriboja raumenų, sąnarių ir sausgyslių judesius.
Operacijos metu pašalinami hipertrofinio rando audiniai ir, smulkiais pjūviais pagal natūralias odos raukšles įpjovus abiejose rando srities pusėse, suformuojami V formos odos lopinėliai (Z plastikos metodas). Šio metodo pagalba randas tampa plonesniu ir mažiau pastebimu.
Odos persodinimo operacija dažniausiai taikoma po sudėtingos traumos sužalotų audinių (kaulų, nervų, magistralinių arterijų ir venų) pridengimui.
Operacijos metu tam tikro storio oda ant maitinančios kojytės kartu su poodiniais audiniais arba odos lopeliai transponuojant juos ant odos tiltelio paimami iš vienos (donorinės) kūno vietos ir persodinami į kitą, odos defekto (recipientinę) vietą. Neretai po tam tikro laiko estetiniais sumetimais atliekamos papildomos persodinto odos lopo mažinimo (redukcijos) operacijos.
