1. Apie mus
  2. Kodėl verta apsilankyti
  3. Medicininės paslaugos
  4. Kompensuojamos paslaugos
  5. Gydytojai
  6. Mano šeimos akademija
  7. Labdaros programa
  8. Galerija
  9. Apmokėjimas ir draudimas
  10. Kainoraštis
  11. Registracija

Medicininės paslaugos - Profilaktika - Skiepai - Skiepai nuo gripo

Skiepai nuo gripo

Gripas – tai ūmi virusinė liga, kuriai būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra, šaltkrėtis, didelis bendras silpnumas, intensyvūs galvos ir raumenų skausmai, skausmingi akių obuolių judesiai, gerklės perštėjimas, sausas kosulys, neretai trunkantis net kelias savaites.
Užsikrečiama oro- lašeliniu būdu. Inkubacinis periodas vidutiniškai trunka 1-3 paras. Pacientai išskiria virusą 24 valandas prieš išryškėjant ligos simptomams. Todėl sergančiuosius būtina izoliuoti, kad neužkrėstų kitų ir nepaskleistų infekcijos. Kai šaltis ir mažiau saulės ima silpninti imunitetą, gripo virusas, tarkim, nusičiaudėjus vienam asmeniui, gali sklisti oru maždaug 60 km per valandą greičiu. Pakanka autobuse vieno sergančio keleivio ir visi kiti bus užkrėsti šiuo virusu per keliasdešimt minučių. Kuo didesnė viruso koncentracija aplinkoje, tuo liga greičiau plinta. Esant gripo protrūkiams, gausiausiai serga ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai. Vėliau liga išplinta tarp suaugusiųjų. Dažniausiai epidemijos kyla žiemos metu ir trunka nuo 2 iki 8 savaičių.
Liga prasideda ūmiai, temperatūra pakyla iki 39- 40°C, skauda galvą, ypač kaktos sritį, akių obuolius, visą kūną. Po 2-3 ligos dienų atsiranda kataro požymiai. Matoma paraudusi, kartais su kraujosrūvom nosiaryklės ir minkštojo gomurio gleivinė, ryškėja tracheito, bronchito klinika.
Gripas dažnai sukelia komplikacijas - bakterines infekcijas: plaučių, vidurinės ausies uždegimus, pūlingą sinusitą,  rečiau - širdies raumens, galvos smegenų ir jų dangalų bei inkstų uždegimus bei kitas komplikacijas. Dažniausia gripo komplikacija yra plaučių uždegimas.

Veiksmingiausia profilaktikos priemonė nuo gripo yra skiepai. Skiepijama vienam gripo sezonui adaptuotomis vakcinomis, todėl skiepytis būtina kasmet. Gripo virusai dažnai kinta, todėl įvairios pasaulio laboratorijos kasmet surenka gripo virusus ir siunčia juos į Pasaulinės Sveikatos Organizacijos aprobuotas laboratorijas. Jose detaliai studijuojama virusų struktūra, kruopščiai atrenkamos naujos virusų padermės, kuriama nauja vakcina ir tiriamas jos efektyvumas. Kad spėtų susidaryti patikima apsauga, geriausia skiepytis iš anksto, iki prasidės susirgimų pakilimas. Tinkamiausias laikas – ankstyvas ruduo, tai yra rugsėjo ir spalio mėnesiai. Tačiau net ir prasidėjus gripo epidemijai skiepytis dar galima, nes nukenksminti virusai organizme esančios natūralios infekcijos nesustiprina. Gripo vakcina negalima skiepytis žmonėms, turintiems alergiją kiaušinio baltymui bei tiems, kuriems pasireiškė ryškios povakcininės reakcijos į ankstesnius skiepus nuo gripo. Vakcinaciją reikia atidėti karščiuojantiems ar sergantiems ūmia infekcine liga.
Po skiepų praėjus maždaug dviems savaitėms, organizme susidaro pakankamas antikūnių kiekis, galintis užtikrinti organizmo apsaugą nuo gripo virusų. Todėl ir rekomenduojama skiepytis dar neįsisiautėjus gripui, kad organizmas pasiruoštų virusų atakai.