Būdai
Intrauterinė inseminacija (IUI)
Apvaisinimas mėgintuvėlyje
Intracitoplazminė spermatozoido injekcija
PICSI Principas
Vitrifikacija

Šiuo metu nevaisingoms poroms klinikoje siūlomi pagrindiniai pagalbinio apvaisinimo būdai:

Be išvardintų procedūrų, taip pat galime užšaldyti (vitrifikuoti) embrionus, kiaušialąstes, spermatozoidus, blastocistas. Atšildyti jie panaudojami, jei po pirmosios procedūros pastoti nepavyksta, arba norima susilaukti dar vieno vaikelio. Šis būdas taip pat suteikia galimybę išsigydžius onkologinį susirgimą susilaukti sveikų vaikų. Tokiu atveju moters kiaušialąstės yra užšaldomos prieš chemoterapijos ar spindulinės terapijos gydymo kursą.
 

Nevaisingumo laboratorijos veiklos rezultatai džiugina ir pacientus, ir medikus – po IVF bei ICSI procedūrų pastoja daugiau nei 40 proc.moterų.
 

Baltijos ir Amerikos klinikos nevaisingumo laboratorijoje per palyginti trumpą laikotarpį buvo pasiekti stulbinantys rezultatai. Medikai, taikydami modernius apvaisinimo gydymo metodus, padėjo pastoti beveik 70 proc. gydytų moterų iki 35 metų. Net 50 proc. jų jau sėkmingai pagimdė! Be to, Baltijos ir Amerikos klinikoje, kol kas vienintelėje šalyje, nevaisingumo problemą turinčiai pacientei siūlomas visas paslaugų paketas – nuo kvalifikuoto specialisto konsultacijos nevaisingumo klausimais iki gimusio kūdikio priežiūros. Moteriai pastojus, nėštumo metu ji bus prižiūrima ginekologo, jai bus atlikti visi reikiami tyrimai, galės gimdyti jaukioje bei šiuolaikiškoje aplinkoje.

„Tik prieš metus, kovo mėnesį, atlikome pirmąsias procedūras, o dabar jau galime pasidžiaugti. Juk retai net geriausios pasaulio klinikos gali pasigirti tokiais gerais rezultatais. Paprastai skelbiama, kad pastoja 35-45 proc. gydytų moterų“, - pasakojo Baltijos ir Amerikos klinikos embriologė, medicinos mokslų daktarė Živilė Gudlevičienė.
 

Nevaisingoms poroms pritaikius pagrindinius laboratorinius apvaisinimo būdus (ir in vivo, ir in vitro), iš viso pastojo beveik 32 proc. gydytų moterų, vaikų jau susilaukė 14,3 procento visų gydytų moterų.

„Lietuvoje šiuo metu yra apie 50 tūkst. nevaisingų porų ir kiekvienais metais jų padaugėja. Taigi, kad ir kiek procedūrų atliekame, jų turėtų būti žymiai daugiau, kad kiekviena šeima galėtų susilaukti kūdikio“, - kalbėjo Ž.Gudlevičienė.
 

Nevaisingumo problemų turi tiek vyrai, tiek moterys. Nevaisingų moterų yra 30 – 40 proc., vyrų 10 – 30 proc., abiejų partnerių 15 – 30 proc., o neaiškios kilmės nevaisingumo atvejų yra 5 – 10 procentai visų negalinčių vaikų susilaukti porų. Šiems procesams didelės įtakos turi šeimos planavimo vėlinimas, kuomet pora ilgai saugosi nėštumo dėl karjeros ar geresnės materialinės situacijos, o kai apsisprendžia gimdyti, pasirodo, kad vienas iš jų turi nevaisingumo problemų. Žinoma, jog 35-erių metų moters vaisingumo potencialas sudaro tik 50 proc. 25-erių metų moters potencialo, tuo tarpu 38-erių metų moters vaisingumo potencialas sumažėja iki 25 proc., po 40 metų – iki 5 proc.
 

Taip pat manoma, jog viena iš svaresnių nevaisingumo priežasčių – pasikeitęs gyvenimo būdas: nuolatiniai stresai, įtampa, netaisyklinga mityba, aplinkos užterštumas. Lietuvoje gausėja nutukusių ir turinčių viršsvorį žmonių. Nutukusioms moterims pasireiškia ovuliacijos sutrikimai, o su jais susijęs ir nevaisingumas.
 

Taigi gydytojai ragina nedelsti – nevaisingumo bėdos kartais taip įsisenėja, kad medicina tampa bejėgė.

Nuo tada, kai 1978 metais pasaulyje gimė pirmasis „vaikas iš mėgintuvėlio“, nevaisingumo gydymas milžiniškais žingsniais žengė į priekį. Dabar nevaisingumo gydymas pagalbinių apvaisinimo būdų dėka yra viena pažangiausių šiuolaikinės medicinos sričių.
 

Lietuvos statistikos departamentas teigia, kad Lietuvoje yra apie penkiasdešimt tūkstančių nevaisingų šeimų. Manoma, kad kasmet šis skaičius padidėja dar dviem tūkstančiais.
 

Klinikoje, kol kas vienintelėje šalyje, nevaisingumo problemą turinčiai pacientei suteikiamas visas paslaugų paketas – nuo kvalifikuoto specialisto konsultacijos nevaisingumo klausimais iki gimusio kūdikio priežiūros.

Intrauterinė inseminacija (IUI) – tai apvaisinimas moters kūne, in vivo. IUI – tai specialiai paruoštos spermos įšvirkštimas per specialų ploną kateterį į moters gimdą, aplenkiant gimdos kaklelį. Nors prieš injekciją sperma ruošiama laboratorijoje, šis apvaisinimo būdas nelaikomas laboratoriniu.

Tai yra viena iš nevaisingumo gydymo grandies dalių. Atlikus intrauterininę inseminaciją, apie 15% natūraliai nepastojančių moterų gali pastoti vieno ciklo metu.
 

Šis apvaisinimo būdas taikomas gydant moters ovuliacijos sutrikimus, esant neaiškios kilmės nevaisingumui arba nežymiems vyro vaisingumo sutrikimams. Jis patrauklus tuo, kad nereikia nei chirurginės invazijos, nei narkozės. Vyro spermatozoidams tiesiog palengvinamas, pagreitinamas perkėlimas į moters gimdą, kur jau laukia susiformavęs kiaušinėlis.
 

Moterims, turinčioms nevaisingumo problemų, jokiu būdu nereikia savęs kaltinti. Paprastai nevaisingų porų problema 30-40% atvejų yra dėl moters sveikatos ir vaisingumo sutrikimų, 10-30% - dėl vyro, o 15-30% - dėl abiejų partnerių, tad porai visuomet patariama tirtis ir gydytis kartu.

Psichologai mini, kad nevaisingumas kartais tampa ir poros išsiskyrimo priežastimi, tačiau su šiuolaikinės medicinos pagalba tokią problemą galima spręsti, ir kartais prireikia visai nedaug, kad pasaulį išvystų dar vienas mažas steTais atvejais, kai kiaušintakiai pakenkti arba nepratekami, taikomas apvaisinimas mėgintuvėlyje (in vitro fertilization, IVF).
 

Šis metodas buvo sukurtas moterims, kurios neturėjo kiaušintakių ar kiaušintakiai buvo nepratekami. Kiaušidžių funkcija stimuliuojama vaistais, kurie skatina subręsti daugiau kiaušialąsčių. Po to suleidžiama medikamentų, skatinančių ovuliaciją. Tada, taikant bendrą nejautrą, per makštį specialia adata kiaušialąstės išsiurbiamos iš folikulų. Embriologinėje laboratorijoje jos patalpinamos į specialias terpes, esančias mėgintuvėlyje ir sulašinama paruošta sperma. Mėgintuvėlis laikomas inkubatoriuje su tam tikra temperatūra ir drėgmebuklas.
 

Po 16-18 valandų vertinama, ar įvyko apsivaisinimas, vėliau ir embriono kokybė. Antrą ar trečią dieną geriausi embrionai perkeliami į gimdą, o kokybiški pertekliniai – užšaldomi skystame azote ir saugomi kitam kartui, jei jų prireiktų dar vienam ciklui Procedūrų skaičius neribojamas. Kad pora susilauktų norimo vaikelio, kartais prireikia ne vieno gydymo ciklo.
 

Dažniausiai perkeliami du arba trys embrionai, nes tai padidina pastojimo tikimybę. Ar procedūra sėkminga, paaiškėja po dviejų savaičių. Šio būdo efektyvumas siekia apie 30 proc

Intracitoplazminė spermatozoido injekcija (intracytoplasmic spermatozoid injection, ICSI) atliekama tais atvejais, kai yra ryškūs vyro vaisingumo sutrikimai, t. y. randami vos keli spermatozoidai, kurie nepajėgūs patys apvaisinti kiaušialąstės.
 

ICSI principai yra tokie patys kaip ir apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF). Atliekant ICSI paimamas vienas išrinktas spermatozoidas - priešingai nei IVF gydymo atveju - ir yra injekuojamas tiesiai į kiaušialąstės citoplazmą, tai atliekama naudojant specialų mikroskopą. Apvaisinimo procesas mikroinseminacijos atveju iš esmės skiriasi nuo įprasto IVF gydymo.
 

Mikroinseminacija yra atliekama tik tais atvejais, kuomet vyro sperma yra labai prastos kokybės ir yra labai nedaug spermatozoidų, tinkamų kiaušialąstės apvaisinimui.
 

Ypač sunkiais vyro nevaisingumo atvejais spermatozoidų nerandama ejakuliate, tuomet jų ieškoma sėklidės audinyje – atliekama transepiderminė spermatozoidų aspiracija (transepidermal spermatozoid aspiration, TESA) tiesiogiai iš sėklidžių.

Baltijos ir Amerikos klinikos IVF laboratorijoje įdiegta nauja procedūra -PICSI – fiziologiškai atrinktų spermatozoidų intracitoplazminė injekcija. Procedūros metu atrenkami tik subrendę ir pajėgūs atlikti savo fiziologinę funkciją spermatozoidai ICSI procedūrai. Taigi tai yra fiziologiškai atrinktų spermatozoidų (Physiologically, P) intracitoplazminė injekcija (ICSI).
 

PICSI Principas. Hialuronas yra pagrindinis kiaušialąstę dengiančio dangalo „cumulus oophorus“ komponentas. Tik subrendusio spermatozoido galvutė turi specialius receptorius, kurie jungiasi prie hialurono. Nesubrendęs spermatozoidas, priešingai – nesugeba prisijungti prie hialurono. Tik subrendę spermatozoidai pasižymi dideliu jose esančios genetinės medžiagos (DNR) skverbimusi ir susiliejimu su kiaušialąste, sugebėjimu apvaisinti ją ir formuoti zigotas. Po PICSI ženkliai padidinamas pastojimų dažnis.
 

Įprastinėje praktikoje atliekant ICSI, spermatozoidai atrenkami tik juos įvertinus vizualiai, - vertinama tik jų morfologija bei judrumas. Tačiau tai toli gražu neatspindi spermatozoido genetinės informacijos, jo sugebėjimo formuoti zigotas, t.y. susilieti su kiaušialąstės DNR ir ją apvaisinti. PICSI metu spermatozoidas jungdamasis per savo receptorius prie hialurono imituoja natūralų jungimąsi prie kiaušialąstės apvalkalo ir sugebėjimą ją apvaisinti, tokiu būdu atrenkami tik pajėgiausi apvaisinti spermatozoidai.
 

Kadangi atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūras yra stimuliuojamas ne vienas, o keli ar keliolika folikulų, dažniausiai po IVF procedūros gaunamas ne vienas, o daugiau embrionų. Taigi atliekant šias procedūras, atsirado būtinybė embrionus išlaikyti ilgesnį laiką, kad galima būtų panaudoti ateityje. Taip atsirado įvairios embrionų šaldymo technologijos. Iš pradžių embrionai buvo šaldomi iki 4-5 valandų. 1990 m. panaudota vitrifikacija - embrionų užšaldymas per kelias minutes. Apibrėžiant vitrifikaciją, galima sakyti, kad tai yra skysčio kietėjimas (stiklo formavimasis) žemoje temperatūroje be ledo kristalų formavimosi, naudojant labai mažus kiekius krioprotektorių ir šaldant dideliu greičiu. Svarbiausias pranašumas vitrifikacijos metu, skirtingai nuo lėto šaldymo – šaldomas embrionas virsta į stiklą panašios struktūros („sustiklėja“), t.y. šio proceso metu nesiformuoja ledo kristalai. Pridėjus krioprotektorių, ląstelėje esantis vanduo šaldomas iki stiklo struktūros be jokių ledo kristalų formavimosi. Tai ypač svarbu šaldant embrionus, nes ledo kristalai gali pažeisti embrioną (ar kitas šaldomas ląsteles, audinius bei organus). Vitrifikuoti embrionai, vėliau juos atšildžius, pasižymi ženkliai geresniu išgyvenimu, juos patalpinus žymiai dažniau nustatomas nėštumas moterims ir gimsta didesnis procentas gyvų naujagimių (t.y. rečiau įvyksta persileidimas), palyginti su lėto užšaldymo metu užšaldytais ir atšildytais embrionais.