Mūsų komandoje – patyręs plastikos chirurgas Nerijus Jakutis

Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo, medicinos mokslų daktaro Nerijaus Jakučio  specializacija estetinės krūtų (sumažinimas, padidinimas, pakėlimas, ginekomastijos korekcija), pilvo, vokų operacijos; krūtų rekonstrukcinė chirurgija po onkologinių operacijų, profilaktinės mastektomijos su vienmomentine krūtų rekonstrukcija; kūno riebalų nusiurbimo operacijos, lipofilingas.

Krūtų rekonstrukcinės operacijos po onkologinių operacijų – vienos dažniausių patyrusio chirurgo N.Jakučio atliekamų operacijų. „Anksčiau net ir pačių onkologų požiūris į rekonstrukcines operacijas buvo labiau skeptiškas, o ir mes patys jų nedaug atlikdavome. Tačiau rezultatai, kuriais lieka patenkintos ir pacientės, ir gydytojai, lėmė tai, kad šiuo metu stebimas tikras krūtų rekonstrukcinės chirurgijos atgimimas“, – sako gydytojas N.Jakutis.

Plastikos chirurgas N.Jakutis atsako į dažniausiai užduodamus klausimus.

– Ar yra situacijų, kada negalima atlikti tokios operacijos?

– Neretai vis dar klaidingai manoma, kad būtina laukti kelerius metus po onkologinio gydymo, kai pacientė laikoma visiškai pasveikusi nuo krūties vėžio, ir tik tada leisti atlikti krūtį atkuriančią operaciją. Iš tiesų operaciją galima atlikti praėjus mažiausiai mėnesiui po chemoterapijos taikymo bei maždaug pusmečiui – po spindulinio gydymo. Tačiau tai – tik orientaciniai terminai. Svarbiausia, ar moteris operacijai yra pasiruošusi fiziškai ir psichologiškai.

Rekonstrukcijos gali būti atliekamos ir praėjus metams, trejiems ar net dešimčiai. Bet kuriuo atveju rekonstrukcinės operacijos neturi trukdyti pagrindiniam onkologiniam gydymui. Taikant hormonų terapiją apribojimų nėra, tik dėl atsargumo rekomenduojama 10–14 dienų iki rekonstrukcinės operacijos ir kelioms dienoms po jos gydymą laikinai sustabdyti.

Nors nėra įrodyta, kad gydymas tamoksifenu ir panašiais preparatais galėtų sukelti komplikacijų po rekonstrukcinių mikrochirurginių krūtų operacijų, kai krūtis formuojama persodinant minkštųjų audinių lopus, dažniausiai iš apatinės pilvo, tačiau žinoma, kad šiek tiek padidėja kraujagyslių trombozės rizika.

– Ar tiesa, kad dažnai prireikia keleto operacijų rekonstruojant krūtį?

– Jau prieš rekonstrukcinę krūties operaciją klausiame pacientės, kokio dydžio krūties ji norėtų. Jeigu kitos krūties dydis bei forma pacientę tenkina, tokiu atveju ji laikoma atskaitos tašku krūčiai, kurią reikia atkurti. Tokiu atveju stengiamasi atkurti krūtį kuo panašesnę į sveikąją.

Praėjus šešiems mėnesiams po rekonstrukcijos visada vertinama abiejų krūtų simetrija. Klausiama pacientės, ar ją tenkina esama situacija. Neretai sveikoji krūtis būna labai didelė ir kelia diskomfortą, tuomet antrosios operacijos metu ji sumažinama iki atkurtosios krūties dydžio. Tai – nuo pradžios iki pabaigos – kūrybinis darbas. Jei moterį viskas tenkina, antroji operacija, kada būtų keičiamas sveikosios ar rekonstruotosios krūties dydis, nėra reikalinga. Tuomet kitas etapas – formuojamas krūties spenelis, dar po dviejų trijų mėnesių tatuiruotės būdu rekonstruojama areolė. Šių operacijų neprireikia, jei onkologai būna atlikę krūties odą kartu su speneliu išsaugančią mastektomiją.

– Ar pacientės gyvenimas po operacijos stipriai suvaržomas?

– Kai rekonstrukcija atliekama panaudojant mikrochirurginį apatinės pilvo dalies lopą (MS TRAM arba DIEP), t.y. pačios pacientės audinius, pilvo siena kartais gali truputį susilpnėti. Aišku, operuodami taikome modernias metodikas, kurios leidžia minėtų komplikacijų išvengti. Tačiau apribojimų po operacijos išvengti nepavyksta – du mėnesius moteriai tenka nuolat nešioti pilvo korsetą. Yra ribojamas krūvis pilvo preso raumenims.

Priklausomai nuo rekonstrukcinės operacijos metodikos sunkesnio fizinio darbo negalima dirbti nuo trijų iki šešių mėnesių. Rekonstrukcijai naudojant silikoninius implantus nebūtų nei tokios ilgos ir sudėtingos reabilitacijos, nei papildomų pooperacinių randų tam tikrose kūno vietose. Tačiau nebūtų ir tokio natūralaus ir ilgalaikio rezultato. Silikoninį implantą po dešimties metų gali tekti pakeisti, dažnesnės papildomos operacijos dėl implantų sukeltų komplikacijų.

– Ar naudojant savo audinius komplikacijų rizika mažesnė?

– Tai – labai sudėtingos mikrochirurginės operacijos, tad komplikacijų rizika visuomet yra. Šiuo atveju jos gali būti susijusios su mikrochirurginio lopo kraujotakos sutrikimais. Retais atvejais įvyksta lopo kraštinės ar riebalų nekrozė, itin retai gali neprigyti visas lopas. Nors tai – labai reti atvejai, tačiau prieš tokias sudėtingas rekonstrukcines operacijas pacientės turi būti psichologiškai pasiruošusios, kad komplikacijų gali būti.