Naujos kartos keturvalentė vakcina padės išvengti gripo

Dėl vis dažniau pasikartojančių gripo epidemijų sumažėja ir dirbančiųjų, ir besimokančiųjų produktyvumas. Dėl šios klastingos ligos prarandamos darbo dienos, padaugėja vizitų pas gydytojus, vis daugiau ligonių dėl įvairių gripo sukeltų komplikacijų atsiduria ligoninėse. Neišvengiama net mirties atvejų.

Skiepijimas yra pati efektyviausia priemonė nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Saugi ir efektyvi vakcina pasaulyje yra naudojama jau daugiau nei 60 metų!

Mūsų klinika viena iš pirmųjų Lietuvoje įsigijo naujos kartos vakciną nuo gripo Vaxgrip Tetra, kurios sudėtyje yra keturių gripo viruso padermių A/H1N1, A/H3N2, abi B tipo gripo padermės – Victoria ir Yamagata.

Vaxgrip Tetra skiriama aktyviai suaugusiųjų ir vaikų nuo 3 metų imunizacijai, apsaugai nuo gripo, kurį sukelia du gripo A viruso potipiai ir du gripo B viruso tipai, esantys vakcinos sudėtyje.

Suaugusiesiems ir vaikams nuo 3 iki 17 m. reikalinga viena 0,5 ml dozė. Anksčiau neskiepytiems jaunesniems kaip 9 metų vaikams antroji 0,5 ml dozė turi būti skiriama praėjus bent 4 savaičių laikotarpiui.

Mūsų klinikos šeimos gydytoja Danuta Stoškutė atsako į dažniausiai užduodamus pacientų klausimus apie skiepijimąsi nuo gripo.

  • Kaip užsikrečiama gripu ir kokie pagrindiniai gripo infekcijos simptomai?

Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų.

Gripu galima užsikrėsti nuo sergančio arba užsikrėtusio žmogaus. Gripo virusas plinta oro-lašeliniu būdu, kartu su seilių dalelėmis kalbant, čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant aplinkos paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24–72 val. (vidutiniškai 48 val.).

Gripui yra būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (aukštesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, šaltkrėtis, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.

 

  • Kuo pavojinga gripo infekcija žmogui?

Čiaudint gripo virusas plinta 167 km/val. greičiu. Gripo virusas patekęs ant gleivinių, sugeba jas pažeisti, daugintis ir toliau skverbtis į visus organus, aplenkdamas visus organizmo gynybinius barjerus. Didžiausia grėsmė užsikrėtus ir susirgus gripu, galimos sunkios komplikacijos, kartais netgi mirtis.

Gripo viruso sukeltos komplikacijos:

  • Plaučių uždegimas (pneumonija).
  • Galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų uždegimas (encefalitas, meningitas).
  • Širdies raumens uždegimas (miokarditas).
  • Žarnyno uždegimas (dažniausiai pasitaiko vaikams).
  • Akių uždegimas (priklausomai nuo akies struktūrinės dalies pažeidimo vietos, galimas visiškas apakimas).

 

 

  • Ką reikėtų daryti, norint pasiruošti gripo sezonui?

Pasaulio sveikatos organizacija  (PSO) skiepus laiko pagrindine ir labai efektyvia specifne gripo proflaktikos priemone, apsaugančia nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų.

Be skiepų yra ir nespecifnių gripo proflaktikos priemonių: organizmą stiprinantys preparatai, higiena, nereikalingų kontaktų ribojimas, grūdinimasis  ir kt. Tačiau nė viena iš šių priemonių neapsaugo nuo konkrečios gripo viruso padermės, cirkuliuojančios būtent šį sezoną, todėl šios priemonės ir vadinamos nespecifnėmis. Jos stiprina bendrą žmogaus sveikatą, bet nesukuria specifnio imuniteto prieš gripo virusą.

 

  • Kas yra vakcina?

Vakcinos yra sudėtiniai imunobiologiniai preparatai, sudaryti iš susilpnintų arba užmuštų mikroorganizmų (bakterijų ar virusų) arba jų sudėtinių dalių (komponentų) bei pagalbinių cheminių medžiagų. Mikroorganizmai arba jų dalys yra genetiškai svetimi organizmui, todėl imuninė sistema juos atpažįsta, sukelia imuninį atsaką ir suformuoja imunitetą tam sukėlėjui, t. y. atsparumą.

 

  • Kodėl reikia skiepytis?

Vakcina yra laikoma saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų (infekcijų). Taip apsaugomas ne tik kiekvienas žmogus, tačiau ir sukuriama saugi aplinka visuomenei.

 

  • Ar skiepai nuo gripo saugūs ir veiksmingi?

Skiepai nuo sezoninio gripo naudojami daugiau nei 60 metų, atsiliepimai apie jų saugumą palankūs.

Prieš išduodant vakcinoms licenciją, kruopščiai ištiriamas žinomas ir įtariamas pavojus bei nauda.

Svarbu paminėti, kad kiepai nuo sezoninio gripo saugūs ir veiksmingi, taip pat ir bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. Nėščiųjų moterų skiepijimo nuo sezoninio gripo tyrimai rodo, kad neigiamo poveikio joms pačioms arba jų kūdikiui nėra. Skiepai nuo gripo apsaugo nuo gripo ne tik nėščiąją, bet ir kūdikį.

Dėl aktyvaus motinos antikūnų perdavimo per placentą skiepai nuo gripo labai veiksmingai apsaugo kūdikius pirmaisiais šešiais jų gyvenimo mėnesiais.

 

  • Ar galima susirgti nuo pačios vakcinos?

Inaktyvuotą vakciną sudaro negyvi virusai arba virusų  dalelės, negalinčios sukelti ligos.

Vakcinos gali sukelti tam tikrą šalutinį poveikį, kuris būdingas ir sergant gripu, t.y.,  raumenų skausmą arba karščiavimą, bet šie simptomai, kartais siejami su skiepijimu, paprastai švelnesni ir trunka daug trumpiau.

 

  • Ar gali skiepai nuo gripo sukelti lėtines ligas?

Šiuo metu nėra įrodymų, kad inaktyvuota vakcina nuo gripo gali sukelti lėtinę ligą arba apsunkinti lėtinių ligų eigą. Reikia atidžiai įvertinti, ar šalutiniai reiškiniai, pasireiškiantys po skiepijimo, iš tikrųjų yra skiepų nuo gripo pasekmė.

 

  • Kodėl kai kurie pasiskiepiję asmenys vis tiek suserga gripu?

Nė viena vakcina 100 proc. neapsaugo nuo ligos, bet skiepai gerokai sumažina riziką susirgti gripu. Be to, skiepai nuo gripo pradeda veikti tik po maždaug 14 dienų, todėl asmenys, užsikrėtę prieš skiepijimą (prieš 1-3 dienas) arba netrukus po imunizacijos, gali susirgti. Paskiepyti asmenys taip pat gali susirgti gripu, kurį sukelia skirtingos padermės gripo virusai, nuo kurių vakcina neapsaugo.

Neįmanoma nuspėti tiksliai, kokios padermės virusai cirkuliuos tam tikru sezonu.  Pasiskiepijusius žmones gali susargdinti ir kitokie paplitę virusai, kurie dažnai klaidingai palaikomi gripo virusais ir žmonės gali klysti manydami, kad skiepai jų neapsaugojo arba kad skiepai sukėlė ligą.

Kita priežastis, dėl ko kartais nepasiekiamas norimas rezultatas, tai skiepijamo asmens amžius (kuo vyresnis žmogus, tuo imuninis atsakas yra vangesnis), taip pat labai svarbus imuninio atsako veiksnys – lydinčios ar persirgtos ligos bei medikamentų naudojimas.

 

  • Kada rekomenduojama skiepytis nuo gripo?

Sezonine gripo vakcina pasiskiepyti rekomenduojama rudens-žiemos mėnesiais.

Gripo sezono pradžios negalima nuspėti, tačiau tradiciškai gripo sezono pradžia laikoma spalio pradžia, o pabaiga – kovo ar balandžio mėnesiai.

Geriausia pasiskiepyti prieš prasidedant gripo sezonui, kai tik gripo vakcina gydymo įstaigose tampa prieinama.

Skiepytis šiuolaikiška įnaktyvuota vakcina nepavojinga, net jei žmogus yra užsikrėtęs. Vakcinoje esantys virusai yra inaktyvuoti ir suskaldyti į fragmentus, todėl jie negali daugintis ir tuo pačiu sustiprinti natūralios infekcijos.

 

  • Ar yra asmenų, kurie neturėtų būti skiepijami inaktyvuota sezoninio gripo vakcina?

Beveik visi gali būti skiepijami.

Paprastai inaktyvuota sezoninio gripo vakcina neturėtų būti skiepijami šie asmenys:

  • Anaflaksinį šoką ar kitų gyvybei pavojingų alerginių reakcijų į bet kokią vakcinos sudedamąją dalį ar pėdsakų likučius kada nors patyrę asmenys;
  • Sunkių reakcijų į ankstesnius skiepus nuo gripo patyrę asmenys;
  • Asmenys, kuriems per šešias savaites po skiepų nuo gripo kada nors buvo išsivystęs Guillain-Barré sindromas;
  • Jaunesni nei 6 mėnesių vaikai;
  • Vidutiniškai ar sunkiai sergantys karščiuojantys asmenys (jie turi palaukti, kol pasveiks).

 

 

  • Koks gali būti šalutinis skiepų nuo gripo poveikis?

Su skiepais nuo gripo siejami šalutiniai poveikiai yra reti. Jų dažnis priklauso nuo vakcinos rūšies, skiepijimo būdo ir skiepijamo asmens amžiaus. Inaktyvuotos vakcinos dažniausiai sukelia vietinę reakciją dūrio vietoje (skausmą, patinimą, paraudimą, alerginę odos reakciją) ir gali sukelti sistemines reakcijas (karščiavimą, raumenų ar sąnarių skausmą, galvos skausmą). Šie simptomai paprastai švelnūs ir trunka 1-3 dienas. Sisteminiai simptomai gali dažniau pasireikšti vaikams, palyginus su vyresnio amžiaus žmonėmis.

 

  • Ar skiepai nuo gripo gali sukelti Guillain Barré sindromą?

Guilain Barré sindromas (GBS) – tai greitai besivystantis imuninis periferinės nervų sistemos sutrikimas, sukeliantis raumenų silpnumą. Dauguma žmonių visiškai pasveiksta, bet kai kuriems būdingas lėtinis silpnumas. Ši būklė gali išsivystyti po įvairių infekcijų, taip pat  ir po gripo. GBS dažnis tarp paskiepytų žmonių  ir tarp neskiepytų žmonių paprastai toks pat. Platūs gripo vakcinos tyrimai ir duomenų analizė  parodė tik patikimai nustatytą priežastinį ryšį su 1976 m. vakcina. Daugiau nebuvo nustatyta patikimo ryšio nei su sezoninio, nei su pandeminio gripo vakcinomis.

 

  • Kaip reikia pasiruošti vakcinacijai?

Jokio specialaus pasiruošimo vakcinacijai nereikia.

 

  • Ką turi žinoti ir kokių saugumo priemonių imtis ką tik pasiskiepijęs asmuo?

Po vakcinacijos galima užsiimti kasdiene veikla ir nevaržyti savęs.

Svarbiausia nepažeisti, netrinti, nešlapinti ar kitaip nesudirginti skiepų dūrio vietos.

Paskiepytas asmuo visada yra perspėjamas dėl galimo šalutinio poveikio.

 

 

  • Kiek ilgai gripo vakcina apsaugos nuo gripo?

Gripo virusui būdinga dažna antigeninė kaita, t.y. genetinės mutacijos, kas lemia cirkuliuojančių gripo viruso savybių kaitą. Todėl Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nuolat seka gripo virusų kaitą ir kiekvienais metais prognozuoja labiausiai paplitusias viruso padermes bei rekomenduoja būsimojo sezono vakcinos antigeninę sudėtį.

Daugelis mokslinių studijų, atliktų skirtingais gripo sezonais, apimant įvairius gripo viruso tipus ir potipius, parodė, kad žmogaus imunitetas gripo virusams (natūraliai užsikrėtus arba pasiskiepijus) laikui bėgant mažėja. Antikūnų mažėjimui įtakos turi keletas veiksnių – skiepijamo asmens amžius ir asmens sveikatos būklė (pvz. lėtinės, persirgtos ligos). Kuomet sveiki žmonės paskiepijami gripo vakcina jų organizmas pradeda gaminti antikūnus ir jie nuo gripo viruso yra apsaugomi visą sezoną. Vyresnio amžiaus asmenys ir asmenys, su nusilpusia imunine sistema, negali pagaminti tokį pat kiekį antikūnų po skiepijimo, todėl jie gali sirgti lengva arba sunkia forma, tačiau išvengti sunkių gripo komplikacijų. Taigi, manoma, kad gripo vakcina pasiskiepijęs asmuo yra saugus vieną gripo sezoną, t.y., vienerius metus.

 

  • Kokio amžiaus žmonės gali skiepytis nuo gripo?

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad skiepijimasis gripo vakcina yra naudingas bet kokio amžiaus žmonėms.

Labiausiai šios vakcinos reikia:

  1. Padidėjusios rizikos užsikrėsti asmenims: medicinos, transporto, paslaugų, mokymo įstaigų darbuotojams;
  2. Tam tikroms asmenų grupėms, priskiriamiems padidintos rizikos grupei (turintiems žymiai didesnę tikimybę gripo komplikacijų išsivystymui):
  • 65 m. ir vyresniems asmenims;
  • Vaikams;
  • Asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, cukriniu diabetu, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
  • Asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose;
  • Nėščiosioms;

 

  1. Šeimoms, auginančioms kūdikius, rekomenduojama paskiepyti visus šeimos narius (suaugusiuosius ir vaikus), kad jie „neparneštų“ gripo viruso kūdikiams.

Taip pat reikėtų pasiskiepyti nėščiųjų šeimos nariams bei pačioms nėščiosioms.

 

 

  • Ar nėščias moteris saugu skiepyti nuo gripo?

Geriausias būdas nėščioms moterims apsaugoti nuo gripo – skiepai. Inaktyvuota gripo vakcina yra saugi skiepyti nėščiąsias.

Gripo prevencija nėštumo laikotarpiu – svarbi antenatalinės priežiūros dalis, nes nėščios moterys labiau rizikuoja sunkiai susirgti gripu, gresia didesnis gripo komplikacijų pavojus.

Skiepijimas nuo gripo nėštumo laikotarpiu apsaugo motinas ir naujagimius pirmuosius šešis mėnesius po gimdymo.

 

  • Kuriuo nėštumo laikotarpiu moteris turėtų būti skiepijama?

Skiepytis nuo gripo rekomenduojama bet kuriuo nėštumo laikotarpiu.

PSO rekomenduoja kiekvienais metais skiepyti nėščias moteris.

 

  • Ar nėščiųjų skiepijimas nuo gripo apsaugo ir kūdikius?

Motinos antikūnai aktyviai perduodami vaisiui, todėl nėščiųjų skiepijimas nuo gripo – efektyvi priemonė kūdikiams nuo gripo apsaugoti pirmaisiais 6 gyvenimo mėnesiais.

 

  • Kada geriausia skiepyti nuo gripo nėščias moteris ar moteris, planuojančias nėštumą?

Geriausia skiepyti gripo sezono metu.

Skiepyti reikia kiekvienais metais, nes virusai nuolat keičiasi.

 

  • Kada pasiskiepijus organizmas įgyja imunitetą?

Po 2 savaičių nuo skiepijimo. Nėščių moterų tyrimai parodė, kad serokonversija vyksta iki 4-6 savaičių po

skiepijimo.

 

  • Nuo kokių gripo virusų mus šiais metais saugos gripo vakcina?

Gripo vakcinos kuriamos apsisaugoti nuo gripo virusų, kurie numatomi mokslininkų, cirkuliuos aplinkoje

artėjantį gripo sezoną. Šiuo metu aplinkoje tarp žmonių cirkuliuoja šie keturių tipų gripo virusai: A(H1N1),

A(H3N2) ir B tipo gripo padermės – Victoria ir Yamagata.

 

2017 – 2018 m. gripo sezonui skirta keturvalentė vakcina Vaxigrip Tetra® , yra pagaminta siekiant apsisaugoti nuo keturių gripo viruso padermių:

  • A/Michigan/45/2015 (H1N1)pdm09
  • A/Hong Kong/4801/2014 (H3N2)
  • B/Brisbane/60/2008 (Victoria kilmės)
  • B/Phuket/3073/2013 (Yamagata kilmės)

 

Nauja, keturvalentė vakcina yra gerai toleruojama, saugi vaikams nuo 3 metų amžiams  bei neščiosioms.  Aktyviai suaugusiųjų ir vaikų nuo 3 metų imunizacijai, užtenka tik vienos 0,5 ml Vaxigrip Tetra® dozės.

Anksčiau neskiepytiems jaunesniems kaip 9 metų vaikams reikalingos dvi vakcinos dozės –  antroji 0,5 ml dozė turi būti skiriama praėjus bent 4 savaičių laikotarpiui nuo pirmos vakcinos dozės.