Straipsniai
Reaktyvinis artritas ir Reiterio sindromas
2010 01 11Reaktyvinis artritas tai ūmus ar poūmis nepūlingas sąnarių uždegimas, susijęs su infekcijos židiniu esančiu organizme ar buvusia infekcija. Tai žarnyno, urogenitalinė, viršutinių kvėpavimo takų ar kitokia infekcija. Dažniausiai pasireiškia oligoartritu (2 - 4 sąnarių uždegimu) su aplinkinių audinių pažeidimu. Sąnariuose sukėlėjas nerandamas, tačiau jis yra kituose audiniuose ar organuose. Yra nustatytas ryšys su HLA B27 antigenu (75 - 80 %). Šis antigenas nulemia daug didesnę tikimybę susirgti reaktyviniu artritu, ligos sunkumą, stuburo ir akių pažeidimą. Ligos paplitimas priklauso nuo ekonominės bei socialinės gyventojų padėties bei seksualinio aktyvumo. Reaktyvūs artritai yra dažniausiai pasitaikantis reumatologinis susirgimas jaunų žmonių tarpe (20 - 40 metų amžiaus). Urogenitalinės kilmės reaktyviniu artritu dažniau serga vyrai, kitos kilmės - vienodai serga tiek vyrai, tiek moterys.
Etiologija.
Reaktyvinius artritus sąlygoja patogeniniai mikroorganizmai dažniausiai esantys žarnyne, sukeldami viduriavimą, gastroenteritą, enterokolitą, ( sukėlėjai: Yersinia enterocolitica, Yersinia pseudotuberculosis, Salmonella, Shigella flexneri, Campylobacter jejuni/ fetus) ir urogenitalinėje sistemoje - uretritą, cistitą, cervicitą, endometritą, prostatitą ( Chlamydia trachomatis, Ureoplasma urealyticum, Neisseria gonorrhoeae), rečiau - kvėpavimo sistemoje - bronchitą, pneumoniją, tonzilitą, tuberkuliozę ( Chlamydia pneumoniae, ypač dažnas lėtinio tonzilito sukėlėjas - B - hemolizinis streptokokas; Mycobacterium tuberculosis), ar odoje ir gleivinėse - odos infekcijos ( Staphylococcus aureus). Reiterio sindromas - tai reaktyvinis artritas, kuriam būdinga klasikinė triada: artritas, akių uždegimas (konjunktyvitas ar priekinis uveitas) ir urogenitalinės sistemos infekcija (cervicitas ar uretritas). Patogeniniai mikroorganizmai esant lėtinei latentinei persistuojančiai infekcijai prostatoje ar žarnyne gali provokuoti patologines imunines organizmo reakcijas.
Klinika ir diagnostika:
Reaktyvinio artrito klinika labai įvairi, pasireiškia nuo mažai pastebimų klinikinių simptomų iki labai aktyvios ar užsitęsusios ligos eigos. Reaktyvinis artritas pradžioje gali pasireikšti bendrais organizmo negalavimais: subfebrilus karščiavimas (< 38° C), silpnumas, nuovargis. Ligonis pas gydytoją kreipiasi dėl atsiradusių sąnarių skausmų bei tinimų. Labai svarbu išklausti pacientą dėl galimos prieš 1 - 2 mėn. buvusios infekcijos (viduriavimą, skausmingą šlapinimąsi, pilvo skausmus, akių uždegimus). Dažnai liga gali pasireikšti tik sąnarių skausmingumu, nedideliu sąnarių patinimu, tačiau dažniausiai pasireiškia ūmiai vieno ar kelių sąnarių pažeidimu, kartais asimetriniu poliartritu. Paprastai pažeidžiami stambieji kelių, čiurnų, klubų, rečiau - pečių, alkūnių, riešų ar smulkieji plaštakų sąnariai. Būdingos įvairios entezopatijos, t. y. skausmingos sausgyslių prie kaulo prisitvirtinimo vietos (ypač Achilo sausgyslės), pado srities fascijos uždegimas, čiurnos srities tendovaginitai, galimi krūtinės skausmai, dažniausiai dėl tarpšonkaulinių raumenų ir raiščių prisitvirtinimo vietų uždegimo. Ligai užsitęsus apie 50 % pacientų galimi stuburo apatinės dalies skausmai, sąnarių rytinis sustingimas, viso kūno sukaustymas. Esant streptokokinei kvėpavimo takų infekcijai galimas skausmas širdies plote, kardito požymiai, širdies laidžiosios sistemos sutrikimas.
Reiterio sindromas - vienas iš urogenitalinės kilmės reaktyvinio artrito formų, kuri pasireiškia 3ar 4 sindromų deriniais:
- artritas (asimetrinis, migruojantis, pažeidžiantis 2 - 4 sąnarius, rečiau poliartritas, rytinis sąnarių sustingimas),
- uretritas (t. p. cistitas, prostatitas, moterims - endocervicitas, endometritas),
- akių pažeidimas (konjunktyvitas, ūminis uveitas), akių pažeidimo simptomai linkęs atsinaujinti ir kartotis (akių paraudimas ir skausmas, ašarojimas, svetimkūnio jausmas, regėjimo sutrikimai),
Rečiau būna odos ir gleivinių pažeidimas (burnos opos, mazginė eritema, balanitas).
Taigi pagrindiniai reaktyvių artritų klinikiniai ir diagnostiniai požymiai yra šie:
1. Jaunas paciento amžius ( iki 30 - 40 metų).
2. Sąnario uždegimas pasireiškia ūmiai, praėjus 2 - 4 savaitės po žarnyno ar urogenitalinės infekcijos pirmųjų klinikinių požymių. Sąnarys parausta, patinsta, gali būti šiltesnis už sveikąjį sąnarį, pasidaro skausmingas, sutrinka sąnario funkcija.
3. Dažniausiai pažeidžiami 2- 4 kojų stambieji (kelių, čiurnų) sąnariai, asimetriškai, kartu gali būti pažeidžiamos ir sausgyslės.
4. Paprastai nustatomas sakroileitas (kryžmeninių klubo sąnarių uždegimas), anksčiausiai nustatomas kompiuterinės tomografijos arba magnetinio rezonanso tyrimu. Rentgenologinis tyrimas ankstyvai diagnostikai nėra informatyvus.
5. Daugumai pacientų kraujo tyrime nustatomas HLA B27 antigenas
6. Būdingas odos ir gleivinių pažeidimas.
7. Kraujyje nerandama reumatoidinio faktoriaus (RF < 14 IU/ml).
8. Artritas neerozyvinis - ūmių reaktyvinių artritų atveju (rentgenologiškai - minkštųjų audinių paburkimas, periosto reakcija, ypač sausgyslių prisitvirtinimo vietose), lėtinės eigos - sąnarinių tarpų susiaurėjimas, erozijos, kulnikaulių kaulinės išaugos - "pentinai", sakroileito, spondilito požymiai.
Pagrindinis diagnostikos tikslas nustatyti reaktyvinį artritą sukėlusią priežastį ir ją šalinti. Atliekamas išmatų pasėlis, šlapimo pasėlis, t. p. šlapimkanalio epitelio nuograndų tyrimas ar polimerazių grandininės reakcijos (PGR) tyrimas nustatant chlamidijas, ureoplazmas, mikoplazmas, serologiniai kraujo tyrimai, nustatant IgG, IgA, IgM, specifinius tam tikram sukėlėjui. Šie tyrimai padeda nustatyti sąnario uždegimą sukėlusią priežastį bei paskirti tinkamą antibiotiką. Nustatant reaktyvinio artrito aktyvumo laipsnį atliekami sekantys laboratoriniai kraujo tyrimai, uždegiminiai rodikliai: ENG, CRB, taip pat šlapimo tyrimas. Pagal reikalą diagnostiniu tikslu gali būti punktuojamas sąnarys, tiriamas sąnarinis skystis, kuris taip pat būna uždegiminis (randama leukocitozė, neutrofilų skaičiaus padidėjimas, sumažėjęs sąnarinio skysčio klampumas) atliekama sąnarinio skysčio pasėlis bei antibiotikograma, pagal kurią parenkamas antibiotikas.
Gydymas:
Siekiama sumažinti skausmą, slopinti sąnario uždegimą, išlaikyti ir pagerinti sąnarių funkciją bei šalinti infekciją.
Konservatyvios priemonės:
Labai svarbu riboti fizinį krūvį, pažeistam sąnariui turi būti suteikiama visiška ramybė, vietinė šalčio terapija (ūmiu periodu), laiku pradėti izomerinius pratimus (pvz.: kelio artrito atveju nuo nejudrumo greitai pradeda atrofuotis raumenys).
Medikamentinis gydymas:
Pirmo pasirinkimo yra nesteroidiniai priešuždegiminiai medikamentai, naudojami maksimalia efektyvia doze, nepertraukiamai tol, kol yra klinikinių ir/ar laboratorinių artrito požymių. Esant 1 - 2 sąnarių pažeidimui gali būti suleistos intrasąnarinės kortikosteroidų injekcijos (tik įsitikinus, kad nėra infekcinio artrito!). Geriamieji kortikosteroidai yra skiriami tik tuo atveju, kada reaktyvinis artritas yra apėmęs daug sąnarių ir gydymas nesteroidiniais preparatais nėra efektyvus. Gydymo šiais medikamentais kursas turi būti trumpalaikis, dozę mažinant iškarto po pagerėjimo. Esant recidyvuojančiam reaktyviniam artritui skiriami ligos eigą modifikuojantys vaistai sulfasalazinas arba metotreksatas, parenkamas tik gydytojo specialisto. Gydymas antibiotikais skiriamas tuo atveju, kai yra nustatyta artritogeninė infekcija virškinimo ar ureogenitalinėje sistemose arba yra klinikinių infekcijos požymių. Urogenitalinėje sistemoje dažniausiai diagnozuojama chlamidijozinė, ureoplazminė ar gonokokinė infekcija, gali būti jų derinys. Būtina gydyti pacientą ir jo partnerį. Šiuo atveju pirmo pasirinkimo antibiotikai yra azitromicinas arba doksiciklinas. Jei yra žarnyno infekcijos klinikiniai požymiai, atliekamas išmatų pasėlis. Dėl žarnyno infekcijos gydymą ir jo trukmę paprastai parenka gydytojas infektologas.
Prognozė:
Paprastai nuo reaktyvaus artrito pasveikstama, daugumai pacientų prognozė yra gera, tačiau maždaug ketvirtadaliui ligonių liga tampa lėtinė, sukelianti invalidumą.
Straipsnį parengė gyd. reumatologė Rūta Laučiuvienė
Atgal
