Vaisingumo klinikos komandoje – nauja specialistė

Mūsų klinikoje jau dirba gydytoja ginekologė Raminta Baušytė, kuri stažavosi Liubeko (Vokietija) Schleswig-Holsteino universiteto ligoninėje pas vienus iš garsiausių ginekologinės endokrinologijos ir reprodukcinės medicinos specialistų Europoje – profesorių G.Griesingerį ir docentą A.Schultze-Mosgau. Nuo 2017 m. liepos mėn. gydytoja ginekologė R.Baušytė išrinkta nacionaline atstove klinikiniais klausimais Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijoje (ESHRE). 

 

Gydytojos specializacija – ginekologinė endokrinologija, reprodukcinė medicina, minimaliai invazyvi ginekologija, nėščiųjų priežiūra.

 

R.Baušytė pasakoja apie naujausius nevaisingumo gydymo metodus Lietuvoje ir pasaulyje.

  • Koks yra vaisingumo sutrikimų paplitimas pasaulyje ir Lietuvoje?
  • Remiantis statistikos duomenimis, pasaulyje viena iš 6 porų kenčia nuo nevaisingumo. Net 25 milijonai Europos Sąjungos piliečių yra susidūrę su įvairių formų vaisingumo sutrikimais. Pasaulyje per metus atliekama daugiau kaip 1,5 milijono pagalbinio apvaisinimo gydymo ciklų, po kurių gimsta daugiau nei kaip 350 000 naujagimių. Todėl, prabėgus beveik 40 metų, Louise Brown – pirmojo kūdikio pasaulyje, gimusio po pagalbinio apvaisinimo, pasaulį jau išvydo apie 6,5 milijonai vaikų. Nors Lietuvoje kol kas nėra bendros statistikos, manoma, kad vidutinis kontroliuojamos kiaušidžių stimuliacijos ciklų, rengiant moteris pagalbinio apvaisinimo procedūroms, skaičius per metus Lietuvoje galėtų svyruoti nuo 1400 iki 2500.
  • Kokie minimaliai invazyvios ginekologijos metodai yra naudojami diagnozuojant ir gydant nevaisingumą?
  • Nevaisingumo diagnostikai ir gydymui yra naudojami du pagrindiniai minimaliai invazyvios chirugijos metodai – histeroskopija ir laparoskopija. Histeroskopijos metu, naudojant specialius instrumentus, galima įvertinti gimdos ertmę ir, esant poreikiui, atlikti chirurginius veiksmus. Tuo tarpu laparoskopijos metu endoskopiniais prietaisais apžiūrimas pilvas, dubens organai, įvertinama, ar nėra sąaugų, endometriozės židinių ir kitų patologinių pookyčių, galima atlikti kiaušintakių pratekamumo tyrimą. Abu šie metodai priklauso tausojančiai chirurgijai, nes jų metu stengiamasi operuoti greitai, ypatingai tausojant moters lytinių organų anatomiją bei funkciją ir naudojant daug plonesnius ir mažesnius instrumentus. Visa tai leidžia moterims dau lengviau atsigauti po atliktų operacijų, greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą ir išsaugoti kaip galima mažiau pažeistas kiaušides, o tai itin svarbu planuojant kiaušidžių stimuliaciją.
  • Kokios yra taikomos naujausios priemonės, siekiant padidinti pastojimo tikimybę?
  • Nevaisingumas yra tiek medicininė, tiek socialinė problema, neretai itin skaudžiai paveikianti porų tarpusavio santykius ir gyvenimo kokybę. Todėl nuolat yra ieškoma naujų gydymo metodų, siekiant padidinti pastojimo dažnį. Vienas sparčiausiai populiarėjančių metodų, sulaukusių daug teigiamų vertinimų ir kasmetinėje ESHRE (Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos) konferencijoje yra endometriumo biopsija. Šios procedūros metu yra įbrėžiama gimdos gleivinė, siekiant pagerinti embriono implantaciją gimdoje. Procedūra atliekama įprastinės ginekologo apžiūros metu, be nejautros. Taip pat gaunama vis daugiau mokslinių tyrimų rezultatų apie teigiamą kamieninių ląstelių poveikį pastojimų skaičiui, ypač esant pasikartojantiems persileidimams arba nesėkmingos pagalbinio apvaisinimo procedūroms.