Šiuolaikiniai sveikos mitybos principai

Lapkričio 8 d. yra minima Europos sveikos mitybos diena.

Su kokiomis mitybos, svorio ir bendros savijautos problemomis šiandien dažniausiai susiduria pacientai, kalbamės su “Baltijos ir Amerikos klinikos” gydytoja dietologe Dalia Vaitkevičiūte.

  1. Kas yra šiuolaikinių dietologų pacientai? Ko gero, klaidinga manyti, kad sprendžiate tik nutukimų problemas?

Visiškai teisingai, nors dalį pacientų sudaro sergantieji nutukimu, tačiau gydytojas dietologas konsultuoja ir norinčius priaugti svorio, turinčius mitybos nepakankamumą, įvairiais virškinimo sutrikimais sergančiuosius, pacientus po žarnyno operacijų, onkologinius ligonius, turinčius alergijas ar odos ligas, sportuojančius ar tam tikrą mitybos kryptį pasirinkusius žmones, nėščiąsias, gyvenančius įtemptą gyvenimą ir net gali paskirti dietą, padedančią stabdyti senėjimo procesus.

  1. Maistas ir gera emocinė būklė. Koks maistas padeda nurimti, geriau valdyti stresą, labiau susikaupti?

Maistas tikrai yra vienas iš didžiųjų malonumų ir kiekvienam jis yra labai individualus ir skirtingas. Visada pabrėžiu – žmogaus valgymo režimą – manau tai vienas svarbiausių faktorių kalbant tiek apie stresą, tiek apie kūno masės kontrolę, tiek apie emocinę būseną. Tačiau yra išskiriami produktai, kurie ramina, stiprina nervų sistemą. Tai – ramunėlės (jų arbata), jūrinė lašiša, ciberžolė, žalioji arbata, juodasis šokoladas, natūralus jogurtas.

  1. Daug kalbama apie kūno dydžio revoliuciją, bet apie nutukimą, vieną didžiausių vakarų pasaulio sveikatos problemų – vis dar nedaug informacijos. Kaip antsvoris atsiliepia žmogaus savijautai ir kur yra riba, kai turime sau sąžiningai pasakyti: aš turiu problemą.

Išties man, kaip gydytojai, kaip dietologei ši tema gan skaudi. Labai džiugu, kai pacientai nusprendžia gydytis nutukimą, tačiau tokių nėra tiek daug, palyginus kokiais mastais ši liga paplitusi. Statistikos duomenimis, Lietuvoje yra apie 30 procentų nutukusių gyventojų, turinčių antsvorį – 60 procentų. Tą visai nesunku pastebėti ir mus supančioje kasdieninėje aplinkoje. Tačiau blogiausia yra susidaręs visuomenės požiūris į sergantįjį, esą jis pats kaltas, per daug valgo, neturi valios. Iš tiesų viskas daug sudėtingiau, juk dėl to tai ir yra liga, kurią nulemia daugybė faktorių. Pasaulyje šios ligos gydymas aktyviai taikomas ir gaunami puikūs rezultatai. Lietuvoje taip pat turime įvairių priemonių ir geros praktikos, o dabar jau ir kuriasi komandos, gydančios nutukimą. Šis gydymas prasideda gydytojo dietologo kabinete, o esant reikalui gali būti taikomas ir efektyvus chirurginis ar medikamentinis gydymas.

Šios ligos negydant, atsiranda daugybė gretutinių ligų, vienos pagrindinių tai -padidėjęs kraujo spaudimas, cukrinis diabetas, padidėjęs skrandžio rūgštingumas, cholesterolio kiekis kraujyje, sąnarių problemos.

Nutukimas skatina ir kai kurių vėžių vystymąsi, gali būti nevaisingumo priežastimi, neretai tai ir depresijos pirmtakas. Šį sąrašą galima būtų pildyti ir pildyti. Kiekvienas esame atsakingas už save ir kokiuose namuose gyvename, o šiuo atveju namais vadinu mūsų pačių kūną. Be abejo, ligų negalime pasirinkti, bet tai ką galime sutvarkyti ir tai turėtų būti kiekvieno iš mūsų prioritetas. Jei esate nepatenkinti savimi, jaučiatės prastai, o perkamų vaistų sąrašas vis didėja – tai ne tik riba, bet ir tikslus ženklas, kad kažką reikia daryti. Labai svarbi ir artimų žmonių parama, kuomet į šią problemą pažiūrima rimtai, nesijuokiama, o paskatinama keistis, apsilankyti pas gydytoją.

  1. Koks dietologo požiūris į saldumynus? Nuklydimus į greito maisto užkandines? Koks mitybos įprotis kalbant apskritai, Jūsų nuomone, yra ydingiausias?

Viskas, kas saikinga – leistina. Dietologas – ne teisėjas, svarbiausia, kad mūsų pagrindinė/kasdieninė mityba būtų teisinga. Kai turime nusistovėjusius, teisingus mitybos įpročius, tuomet ir nuklydimai ne tokie skaudūs. O štai kai sveikas maistas yra nuklydimas, čia jau yra ydinga, deja, tokių žmonių savo praktikoje sutinku nemažai. Apskritai, mano požiūriu, kraštutinumai yra ydingi mums visiems.

  1. Kokie maisto produktai padeda natūraliai puoselėti moters grožį?

Išskirsiu ne tik produktus, bet ir bendrus principus, kurie padeda moteriai palaikyti bendrą gerą savijautą, odos būklę, virškinimo sistemos veiklą bei moteriškų hormonų balansą: miegas, vanduo, subalansuota mityba ir režimas, sportas. Dar galima būtų išskirti ir skirtingus maisto produktus pagal moters individualų hormoninį/menstruacinį ciklą. Įdomu tai, kad pavyzdžiui ciklo pradžioje rekomenduojama mažinti daug riebalų turinčių produktų vartojimą, sumažinti druskos ir kavos vartojimą, patariama išgerti daugiau vandens, žolelių arbatos. O štai ciklo pabaigoje patariama vartoti nedidelius kiekius juodojo šokolado, špinatų ar moliūgų sėklų. Yra daug smulkmenų, susijusių su moters grožiu, sveikata ir mitybos įpročiais. Todėl ir esame tokios unikalios.

  1. Kokius žiemos sezono maisto produktus išskirtumėte ir kodėl?

Mėgstu sakyti, kad sezoniniai produktai tai ir yra tas maistas, kurį turėtume vartoti. Todėl žiemos sezonu viskas, ką užsiauginome vasarą ir rudenį, užsišaldėme ar kitaip išsaugojome yra pagrindinis mūsų vitaminų ir mineralų šaltinis. Jokiu būdu neteisiu parduotuvių lentynų siūlomų produktų, sakykim daržovių ar vaisių, jie visada turėtų būti mūsų racione.

  1. Šaltuoju metų laiku visi kalba apie imuniteto stiprinimą. Tačiau kaip iš papildų gausos atsirinkti, kas tinkamiausia ir veiksmingiausia? Kaip organizmą stiprinti maisto produktais? Kokius išskirtumėte?

Esame įpratę girdėti apie vitaminą C, imbierą, česnaką. Jokiu būdu nenuvertinu šių produktų, jie turi tikrai daug antioksidantų ir kitų naudingų medžiagų. Tačiau visgi kalbant apie imunitetą visų pirma išskirčiau omega-3 riebalų rūgštis. Šių medžiagų gausu riebiose jūrinėse žuvyse. Todėl mano patarimas – bent 2-3  kartus per savaitę ant jūsų stalo turėtų svečiuotis žuvis. Na ir vitaminas D, kurio, deja, su maistu gauti sunku, todėl praverstų ilgos atostogos šiltuose saulėtuose kraštuose arba vitamino D papildai.

  1. Tyrimai rodo, kad žiemą vitamino D trūksta daugumai lietuvių. Kaip šis trūkumas atsiliepia mūsų savijautai ir kaip tinkamai pildyti vitamino D atsargas organizme?

Apie vitaminą D kalbame kaip niekad daug, tačiau su jo trūkumu pasireiškiančiais simptomais dažnai tiesiog susitaikome. Tai tokie “nematomi” arba mums jau įprasti simptomai, kaip – nuovargis, prasta nuotaika, raumenų skausmas, dažnos peršalimo ligos, plaukų silpnumas ar nagų lūžinėjimas. Visų pirma tiems, kurie pajuto panašius simptomus, patarčiau pasidaryti vitamino D tyrimą pas savo šeimos gydytoją. Vasarą gal tai nėra taip aktualu, kadangi vitamino D gamybą skatina saulės spinduliai, tačiau šaltuoju metų laiku maždaug nuo spalio vidurio, šio vitamino trūkumas ypač dažnas.

  1. Mitybos planas: kada, sąžiningai jo laikantis, galima tikėtis pirmųjų kūno masės pokyčių?

Pradėsiu nuo to, kad mitybos planas nebūtinai tinkamiausias būdas mažinti ar didinti kūno masę. Viskas priklauso nuo žmogaus tipo, vieniems mitybos planas – puikių rezultatų pradžia, kitiems – kankinimo metodas. Na, bet jei jau kalbame apie jį, tai rezultatai pajuntami jau po pirmos savaitės, dažniausiai susitvarko virškinimo procesai, žmogus jaučiasi energingesnis, o pirmieji kilogramai ištirpsta praėjus 1-2 savaitėms. Reiktų pabrėžti, kad bet koks kūno masės mažinimo metodas – lėtas procesas. Tokia maitinimosi strategija parenkama todėl, kad ištirpę kilogramai nesugrįžtų su kaupu.

Gydytojos dietologės Dalios Vaitkevičiūtės konsultacijai galite registruotis tel. +370 5 23 42020 arba el. paštu: info@bak.lt

Premium WordPress Themes Download
Download Nulled WordPress Themes
Premium WordPress Themes Download
Premium WordPress Themes Download
free online course
download samsung firmware
Download WordPress Themes Free
udemy paid course free download