Kaip apsisaugoti nuo karščio ir ką daryti sunegalavus?

„Baltijos ir Amerikos klinikos“ šeimos gydytoja Aušra Apanavičienė sako, kad pastaruoju metu sulaukia vis daugiau pacientų nusiskundimų dėl vienokių ar kitokių negalavimų, kuriuos sukelia varginantis karštis.

Artėjant savaitgaliui, šeimos gydytoja pataria kaip reikėtų saugotis varginančio karščio ir ką daryti pajutus tam tikrus negalavimus.

Gydytoja sako, kad nuo karščio labiausiai reikėtų saugoti kūdikius,  vaikus iki 4 metų, taip turi saugotis  sveikatos problemų (ypač kraujotakos sutrikimų) turintys žmonės ir vyresni nei 65 amžiaus žmonės.

Šeimos gydytojos Aušros Apanavičienės patarimai:

  • Stenkitės daugiau būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Tačiau venkite didelių temperatūrų skirtumo – vėsinamoje patalpoje turėtų būti nustatyta ne žemesnė kaip 21 laipsnio temperatūra.
  • Venkite tiesioginių saulės spindulių. Būdami lauke, būtinai dėvėkite galvos apdangalą arba skėtį, nepamirškite ir akinių su UVA ir UVB filtru.
  • Naudokite apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi. Poilsiui gamtoje pasirinkite vietą pavėsyje, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių, ribokite buvimo atviroje saulėje laiką, būkite po skėčiais.
  • Dažniau ir daugiau gerkite vandens – nelaukite kol pradės troškinti. Rekomenduojama rinktis tyrą, negazuotą vandenį arba nedidelės mineralizacijos vandenį, natūralias skiestas sultis be pridėtinio cukraus.
  • Nevartokite alkoholio ir kofeino.
  • Nepalikite uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. Vaikai priklauso jautriai karščiui žmonių grupei. Vaikų kūnas ne taip greitai prisitaiko prie temperatūros pokyčių kaip suaugusiųjų, todėl karštis juos veikia labiau.
  • Ribokite fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 15 valandos.
  • Venkite riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų.
  • Dėvėkite lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius.
  • Palaikykite namų aplinką vėsią. Jeigu yra galimybė, miegokite vėsesniame kambaryje.
  • Sergant širdies ar kraujagyslių sistemos ligomis, nuolat stebėkite savo sveikatos būklę. Turėkite omeny, kad, esant dideliems karščiams, paskirtų vaistų poveikis gali pakisti, todėl būtina pasitarti su gydytoju dėl vaistų vartojimo, jų dozės.

Kokie yra dažniausiai pasitaikantys negalavimai dėl karščio?

Vienas dažniausių – šilumos smūgis. Jis pasireiškia galvos skausmu, svaigimu, aukšta temperatūra, silpnumu, pykinimu galimai su vėmimu, gali būti mirgėjimas akyse, išpilti šaltas prakaitas, sunkiais atvejais galimas sąmonės netekimas.

Ką daryti ištikus šilumos smūgiui?

Nukentėjusįjį būtina paguldyti vėsioje vietoje, uždėti vėsų drėgną rankšluostį ant galvos,  stengtis vėsinti visą  kūną apšlakstant vėsiu vandeniu. Galima  kūną suvynioti į šaltu vandeniu sudrėkintą antklodę, kol kūno temperatūra nukris iki 37,5 0C. Būtina duoti daug gerti. Geriausiai būtų mineralinis vanduo, turintis daug Magnio druskų. Jokiu būdu negalima vartoti alkoholinių gėrimų! Būtina kreiptis į medikus pagalbos!

Taip pat žmogus gali ir perkaisti. Perkaitimas pasireiškia silpnesniais simptomais: gausiu prakaitavimu, bendru silpnumu, galvos skausmu, pykinimu, mieguistumu, gali būti raumenų mėšlungis.

Pasireiškus bet kokiems rimtesniems negalavimams ar simptomams, visada rekomenduojame kreiptis į gydytojus.